Santrauka:
Vakar buvo lyg ir pirmas ciklo eilėraštis, šiandien — sekantis. Rytoj planuoju įkelti paskutinį iš trijų.
Glėbio ankštis nebūna tuščia.
Ten sūpuojasi ilgesio vilnys.
O kaip svaigsta galva!
Atsišliečiau... Į ką? Tuštuma.
Apsibrėžti svajas? Ar jos turi
Pavidalą, amžių ar kilmę?
Pajuntu, kad čia TAI,
Nes klajojau širdies vedama.
Aš smelkiuos į tave
Lyg į grumstą pavasario šaknys
Ir matau, kad šviesa
Užsižiebia pasiekus vyzdžius.
Laiko vardo nėra —
Tai tik mudviejų dienos ir naktys,
Kol aistra tu sergi,
Paruošta tarsi varpas budžiu.
Nei išduos, nei išplėš,
Nei suskaldys, atims nei nutildys —
Skamba mano glėbys
Aistringiausių glaminių aidais.
Geidulinga giesmė
Net ląstelių membranose virpa —
Nors esu laikina,
Jau žinau, kas yra amžinai.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2014-02-22 23:21:45
Sužavėta ir lauksiu sekančios dalies. Priglausiu
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2014-02-22 18:55:36
Skaičiau ir žavėjausi ... Nijolena :)
Vartotojas (-a): Leditamsa
Sukurta: 2014-02-22 17:33:57
Geažu amžinybė,aistra , suvokimas.