Glėbio ankštis nebūna tuščia.
Ten sūpuojasi ilgesio vilnys.
O kaip svaigsta galva! 
Atsišliečiau... Į ką? Tuštuma.
Apsibrėžti svajas? Ar jos turi
Pavidalą, amžių ar kilmę?
Pajuntu, kad čia TAI,
Nes klajojau širdies vedama.

Aš smelkiuos į tave
Lyg į grumstą pavasario šaknys
Ir matau, kad šviesa 
Užsižiebia pasiekus vyzdžius.
Laiko vardo nėra — 
Tai tik mudviejų dienos ir naktys,
Kol aistra tu sergi,
Paruošta tarsi varpas budžiu.

Nei išduos, nei išplėš,
Nei suskaldys, atims nei nutildys —
Skamba mano glėbys
Aistringiausių glaminių aidais.
Geidulinga giesmė 
Net ląstelių membranose virpa — 
Nors esu laikina, 
Jau žinau, kas yra amžinai.