Suplėšytas dangus
rytuos kraujuoja...
Jo baltą debesį
sudraskė vėjo šukės.
Vasario mėnuo.
Pūgos vakare nebedejuoja.
Tik staugia liūdesys bedalis,
iš namų vidurnaktį ištrūkęs...
Jausmų paletėje
sumišo visos spalvos.
Dangaus žydrynę sutepė
skaudus raudonis...
Plaukiu vėl pasroviui,
nesitikėdama saldžios
svaiginančios
dangaus malonės,
nelaukiama, negrįžtanti
iš paskutinės, amžinos,
beviltiškos kelionės...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Leditamsa
Sukurta: 2014-02-21 16:07:08
Na visi iškeliavę anapilin negrįžta, tai neimanoma, bet nereike pasiduoti. manau pavasaris atgaivins sielą ir jausmus.
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2014-02-21 14:08:39
Skaudus, tiek nuotaika, tiek vaizdiniais. Plaukimas pasroviui išduoda nuovargį. Žiema palieka visokių savo pėdsakų. Linkiu pajusti pavasario jėgų antplūdį.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2014-02-21 12:45:46
Tur būt toks metas...nuojautos raudoniu plyšta...pavasarėja...
Pradžia labai patiko:
,,Suplėšytas dangus
rytuos kraujuoja...
Jo baltą debesį
sudraskė vėjo šukės.''