Suplėšytas dangus
rytuos kraujuoja...
Jo baltą debesį
sudraskė vėjo šukės.
Vasario mėnuo.
Pūgos vakare nebedejuoja.
Tik staugia liūdesys bedalis,
iš namų vidurnaktį ištrūkęs...

Jausmų paletėje
sumišo visos spalvos.
Dangaus žydrynę sutepė
skaudus raudonis...

Plaukiu vėl pasroviui,
nesitikėdama saldžios
svaiginančios
dangaus malonės,
nelaukiama, negrįžtanti
iš paskutinės, amžinos,
beviltiškos kelionės...