Lyg kiškio uodegėlė tyliai virpa laikas.
Žiemos rūke tikrumo nebėra...
Saldžiam sūpavime riba minčių pradingsta,
Tarp lūkesčio ir esaties – migla.
Užtenka lašančių sekundžių vėl nubusti.
Tyla, – tik amsi šunys širdyje.
Lyg saugotų nubėgančius šešėlius
Dienų, kurių seniai, seniai nėra...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vilku_Mocia
Sukurta: 2014-02-23 17:03:53
Tobula...
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2014-02-23 10:04:43
Iš subtilios pajautos sugrįžtančios mintys. Gera panirti jomis į šią gražią, išraiškingą tylą.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2014-02-22 00:12:09
Užtenka lašančių sekundžių vėl nubusti.
Subtilu...
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2014-02-20 21:49:49
Gražiai įpinta dienų nostalgija į žiemos peizažą
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2014-02-20 20:51:29
Lyg saugotų nubėgančius šešėlius
Dienų, kurių seniai, seniai nėra... – dėl šių eilučių vertėjo atrasti tokį, iš pirmos pažiūros, sinoptinį kūrinuką.
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2014-02-20 17:48:49
Graži miglelė, ir amsintys šuneliai gražu, tik jie dabar dažnokai ėmė lankytis svetainėje.