Rūke

Lyg kiškio uodegėlė tyliai virpa laikas.
Žiemos rūke tikrumo nebėra...
Saldžiam sūpavime riba minčių pradingsta,
Tarp lūkesčio ir esaties – migla.
Užtenka lašančių sekundžių vėl nubusti.
Tyla, – tik amsi šunys širdyje.
Lyg saugotų nubėgančius šešėlius
Dienų, kurių seniai, seniai nėra...
Laũmele

2014-02-20 16:14:00

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Vilku_Mocia

Sukurta: 2014-02-23 17:03:53

Tobula...

Moderatorius (-ė): Goda

Sukurta: 2014-02-23 10:04:43

Iš subtilios pajautos sugrįžtančios mintys. Gera panirti jomis į šią gražią, išraiškingą tylą.

Vartotojas (-a): eglute7

Sukurta: 2014-02-22 00:12:09

Užtenka lašančių sekundžių vėl nubusti.

Subtilu...

Vartotojas (-a): herbera

Sukurta: 2014-02-20 21:49:49

Gražiai įpinta dienų nostalgija į žiemos peizažą

Vartotojas (-a): Vlabur

Sukurta: 2014-02-20 20:51:29

Lyg saugotų nubėgančius šešėlius
Dienų, kurių seniai, seniai nėra
... – dėl šių eilučių vertėjo atrasti tokį, iš pirmos pažiūros, sinoptinį kūrinuką.

Vartotojas (-a): Pakeleivis

Sukurta: 2014-02-20 17:48:49

Graži miglelė, ir amsintys šuneliai gražu, tik jie dabar dažnokai ėmė lankytis svetainėje.