Lyg kiškio uodegėlė tyliai virpa laikas.
Žiemos rūke tikrumo nebėra...
Saldžiam sūpavime riba minčių pradingsta,
Tarp lūkesčio ir esaties – migla.
Užtenka lašančių sekundžių vėl nubusti.
Tyla, – tik amsi šunys širdyje.
Lyg saugotų nubėgančius šešėlius
Dienų, kurių seniai, seniai nėra...