Tamsos būtybė

Lietaus lašai per medžių lają  čiuožia,
Vis drasko dangų alkani žaibai.
Ir kartais šmėkšteli ir vėl išnyksta
Būtybė degančiais plaukais.
 
Apsiausto skverną nuožmiai plėšo vėjas
Sutviska akys apšviestos žaibų.
Kaskart vis pralekia laukinė stirna,
O gal būtybė iš tamsos miglų?
 
Ledinės akys tvyksteli ir vėl užgęsta,
Audroj pasislepia, apsigaubia rūku.
Sugrubę medžiai  eižėja ir plyšta
Vos palytėti viesulu smarkiu.
 
Vėl tvyksteli baltos elektros stulpas
Nulauždamas, padegdamas medžius.
Įspiesdamas tamsos būtybę
Į  mirtinus ugnies nagus...
 
Leditamsa

2014-02-20 15:47:30

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Pakeleivis

Sukurta: 2014-02-20 17:02:13

Įvardinimas tamsos būtybė nuteikia paslaptingai. Sidabrinis vienaragis? Ragana? Ir štai audroje pasivaidena neaiškus pavidalas, nuostabi laukinė stirna degančiais plaukais…
Stichijos praūžė įtikinamai. Kas ta būtybė, nesvarbu. Gražu.
 
Vos palytėti viesulu smarkiu. > palytėtas pirštu ar pagaliu tiktų, bet tai vėl preparavimas; galima nujausti, kad gamtos jėgos darbuojasi savo instrumentais, tarp jų ir viesulu, nežiūrint kad normaliomis sąlygomis būtų palytėtas viesulo.
Sūkury tarp eilučių stirninas.