Atsiliepk į mano šauksmą,
greičiau atbėk pramintu taku,
gyvenimo skausmą nuimk —
širdyje nevilties pasaką seku.
Užgimk, palytėjus burtų lazdele,
danguj spindėk ryškia žvaigžde,
linksma daina nuskambėk šalia
ir visada pasilik sielos viduje.
Niekad nuo manęs nesitrauk,
paliesk pulsuojančias žaizdas,
nakties sapnuos gėriu pasitik –
ten atrasiu pradingusias dienas.
Juk šauksmas iš sielos gelmių —
kur tūno tamsūs, nykūs šešėliai,
tyloje negirdžiu žodžių švelnių,
neguodžia padangių mėliai.
Gilaus skausmo malda meldžiu —
nuolat sieloj liūdesys pasilieka —
aplink daug klajojančių širdžių,
o manąja paieška netiki niekas.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2014-02-18 17:32:31
aplink daug klajojančių širdžių, / o manąja paieška netiki niekas. > bet ar įtaria, ar žino?
Taip. šaukiama iš sielos gelmių, kurias apraizgę šešėliai, bet suprantu tai kaip vidinį šauksmą. Mat tokiame tekste bent man džiaugsmo samprata tokia: pasėdėki, pabūk su manim, nebylusis gyvenimo džiaugsme (poetas A.A.J.). Jei turimas omeny kitoks – džiaugsmingas džiaugsmas, pavadinimas ir kūrinys tarpusavyje nedera.
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2014-02-18 15:06:06
Vienišos sielos šauksmas labai tikroviškas, tačiau laukimo pozicija yra pasyvi. Juk galima ne tik laukti, bet ir išeiti pasitikti. Mūsų minčių ir svajonių pasaulis nežino, kol jų kam nors nepasakome.
Vartotojas (-a): Nikole Bergman
Sukurta: 2014-02-18 11:52:12
Nelabai tikusios džiaugsmo paieškos, neįtikinamos, siūlyčiau keisti paskutinę eilutę - visai kitaip kūrinėlis suskambėtų:) Sėkmės džiaugsmo paieškose:)