Santrauka:
Šoko Vaiva ir Igas. Su nuometu ir akvarelėmis ir alsavimais.
Du skrybėlėti siluetai
Kadais nulieti akvarelėj
Palikę dviese,
Mes išsipildysim kaukšėdami
Ties temstančia alėjos mėlių tvankuma.
Papasakok gyvenimą, kokį gi mane nuliesi —
Nuoga, beginklė ir iki pat gelmių sava.
Širdies alsavimas, o leisk, padėsiu galvą,
Palikus metams devyniems – užaugsiu.
Užklosi nuometu, miegosim akvarelėj
Ties sūkuriu dangaus žydros ir iki skaidrumos baltos.
Aš lauksiu lig senatvės išsipildant ties alėja,
Kažkur po liepom,
Toj vietoj, kur tik mums nupiešta.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Algmar
Sukurta: 2014-02-16 16:56:00
Beveik kaip Vaivos eilės gražu. Beveik kaip ne žaidimui.
Moderatorius (-ė): Cieksas Žalbungis
Sukurta: 2014-02-14 23:17:04
pavydžiu kažkur
kažkur akvarelėje
kažkur po liepom
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2014-02-14 22:33:33
Nuostabu, kai kas nors sako nuoga, beginklė ir iki pat gelmių sava, ir žada užaugti, laukti lig senatvės...
Ar tas nuometas lėmė, kad ši akvarelinė pora taip darniai sušoko? Turbūt greičiau sielų giminystė. Bet nenoriu būti sąvadautoju, tiesiog kūriniai labai į temą. Nuostabu, tiesą sakant.
Vartotojas (-a): Medinis jogas
Sukurta: 2014-02-14 22:15:34
Man patiko. Juo labiau, kad šalia medžio drožimo praktikos, per tapybos pamokas, naudojome akvarelę. tai labai jautrus reikalas, vos ne kaip muzika, nes susijęs su laiku - greitai džiūva. reikia sugebėt užfiksuoti ir dar pasinaudoti savaiminiais liejimaisi...