Keturioliktą vasario kas širdelę dovanos?
Nors netikrą, nupaišytą ant palangės dulkinos.
Ar ant sniego prie takelio, kuriuo ėjom kažkada,
Pamiršto seniai žodelio, jau apžėlusio barzda.
Ant šiaurinio vėjo gūsio, ant pakrypusios tvoros,
Ant durelių seno rūsio, ant prikyštės vėl kiauros.
Ant vilnonio debesėlio, laiko, tirpstančio delnuos,
Dar nupiešk, prašau, širdelę, tai juk nieko nekainuos!..
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2014-02-15 20:07:55
Taip švelniai ir ritmingai...
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2014-02-14 14:20:48
oi,va kiek daug prikarpiau angelėlių su širdelėm ir pačių rausvų širdelių,kurią vieną siunčiu ir Jūms su nuoširdumu ( kodėl daug? - ryt eisim su sūnumi į Paryžiaus Lietuvių bendruomenės renginį)
Eiliukas - nuoširdus apgailestavimas...
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2014-02-14 13:21:46
Mielos vietos širdelėms parinktos, sklandžiai sudėtas tekstas.