Tartum pievoj balti ir raudoni
Tau ant veido minčių dobiliukai.
Ir ragauja plaštakės jų skonį,
Bitės leidžiasi, kyla ir sukas...
 
Aš guliu kvapuose pasiklydęs.
 
Begaliniai žydri, gilūs dangūs –
Tavo akys šį vasaros rytą,
Šiltos, švelnios ir artimos rankos.
Tiktai žodžiai kažkur tai pradingę...
 
Ne – virpėjime laumžirgio sparno!
 
Lyg šešėlis praskriejančios lingės,
Lyg šiurkštus debesies pilkas delnas
Dengia veidą.
 
Minčių dobiliukai
Ne tokie jau balti ir raudoni.
Tu grįžai, aš grįžau –
Spalvos bluko...
......................................................
 
Ant asfalto du vieniši žmonės.