Tartum pievoj balti ir raudoni

Tau ant veido minčių dobiliukai.

Ir ragauja plaštakės jų skonį,

Bitės leidžiasi, kyla ir sukas...

 

Aš guliu kvapuose pasiklydęs.

 

Begaliniai žydri, gilūs dangūs –

Tavo akys šį vasaros rytą,

Šiltos, švelnios ir artimos rankos.

Tiktai žodžiai kažkur tai pradingę...

 

Ne – virpėjime laumžirgio sparno!

 

Lyg šešėlis praskriejančios lingės,

Lyg šiurkštus debesies pilkas delnas

Dengia veidą.

 

Minčių dobiliukai

Ne tokie jau balti ir raudoni.

Tu grįžai, aš grįžau –

Spalvos bluko...

......................................................

 

Ant asfalto du vieniši žmonės.