Santrauka:
Lietuj rugsėjis mirksta vėjuos aptrupėjęs,
Kai skliauto vėtrungės sušlampa,
lieki žodyne be taškų, kablelių-
tu popieriaus lape esi nubrėžtas,
lyg nuganytoj pievos šlapias kelias.
Daužais į langus pilnaties švytuokle,
praskydęs slėniuose peizažo aidu-
maištingai pulsas smilkiniuos sudūžta,
apkartusio mėnulio sieloj aižos.
Lietuj rugsėjis mirksta vėjuos aptrupėjęs,
rudens palaukėse laukimą išnešioja.
Pražysta aistrose ir vėtrungės prigirdo-
lininių sutemų šarmoj lašnoja...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Irna Labokė
Sukurta: 2006-09-04 19:53:02
lyg nuganytoj pievos šlapias kelias. — pataisykite kas nors PIEVOJ !
Vartotojas (-a): Littera
Sukurta: 2006-09-03 10:49:45
Gražiai patobulinai:)
Vartotojas (-a): klajūnė
Sukurta: 2006-09-02 21:29:33
puiku, graži rudeninė nuotaika.
Anonimas
Sukurta: 2006-09-02 20:07:59
Šiltai apie rudenį lašnojat,o lininės sutemos-nuostabu.
Vartotojas (-a): Nuodai
Sukurta: 2006-09-02 19:54:53
Taip nuotaikėlė pagauta gražiai. Tik ar pavadinimas tinka? Na šiaip gražus eilius, atspindintis pasikeitimo rudens pojūčius.