Dainuojantys padangių vyturiai saulėti —
pražystančių jausmų šaukliai,
jie širdį priverčia mylėti,
pirkias užkloja žiedlapiais rausvais.
Dainuojamą poeziją per naktį kužda žolės,
vos sukrebžda dirvoj guvi pelė.
O amalai ugniniai kažkur toli žaibuoja
lyg liūdnas vienišumas kertėj jautrioj širdies.
Ramina verkiančias pušis žalių šešėlių šypsniai,
paparčio žiedo jėgą pajus aistrų naktis,
bet prieblandos žaltvykslių erškėčiais kelias grįstas —
tačiau juo drąsiai eiti pavasaris mus kvies.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2014-02-10 14:21:04
Ir... amalai ugniniai ... ir ...žalių šešėlių šypsniai...
Šįkart autorius nustebino švelniu lyrišku stiliumi...
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2014-02-10 13:29:52
bus tas pavasaris. o jis čia gražiai nupieštas.Man patiko.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2014-02-10 02:48:36
Ir aš noriu pavasario. Beje, ne tik kalendorinio ir ne tik meteorologinio :))) Deja... :(