Pavasariški pamąstymai
Dainuojantys padangių vyturiai saulėti —
pražystančių jausmų šaukliai,
jie širdį priverčia mylėti,
pirkias užkloja žiedlapiais rausvais.
Dainuojamą poeziją per naktį kužda žolės,
vos sukrebžda dirvoj guvi pelė.
O amalai ugniniai kažkur toli žaibuoja
lyg liūdnas vienišumas kertėj jautrioj širdies.
Ramina verkiančias pušis žalių šešėlių šypsniai,
paparčio žiedo jėgą pajus aistrų naktis,
bet prieblandos žaltvykslių erškėčiais kelias grįstas —
tačiau juo drąsiai eiti pavasaris mus kvies.