Santrauka:
Paprastai tokio tipo eilėraščius visi priima kaip satyrą (na, tebūnie tai yra satyra). Visgi man atrodo, kad galima parašyti tokiu (linksmu, gal kam atrodys - kvailu) stiliumi, bet pasakyti daugiau nei kuriant kažkokius filosofinius traktatus. Bet čia jau kaip kam atrodys...
Jis užrišo akis žydrynei,
Įsibruko kryžių į letenas.
Jam atrodė – diena paskutinė
Prie duobės kapavietės gretinas.
Nedundėjo varpas ir mišparų
Tąsyk niekas bažnyčion nėjo,
Tik dangus ant medžių nutiško jau,
Nes ar šiaip, ar taip vakarėjo.
Ir nudžiugęs dėl tokio finalo
Jis iš kryžiaus šaukštą išdrožė.
Dievas matė. Supyko be galo
Ir žaibu į pakaušį vožė.
Atsirišo akys žydrynei,
Netgi saulė šviesti pradėjo.
Ir diena (tądien paskutinė)
Ligi vakaro jo liūdėjo.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Nikole Bergman
Sukurta: 2014-02-11 16:18:57
Neįžiūriu čia linksmybės, man labiau panašu į inkviziciją, pritariu Visiškas nuomonei
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2014-02-10 20:01:41
patiko
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2014-02-10 13:31:06
Kerštingas tas dievas...
Vartotojas (-a): tepliorius
Sukurta: 2014-02-10 02:03:24
hm... meldžiantis prieš Kryžių- reikia atsiklaupti.o atsiklaupus galima tik mirt, bet ne gyventi.kryžius- tai Baimė, o prieš Baimę- klaupiamės.Tai jau geriau ta Baimę paversti kitu pavidalu.PRAKTISKU ir NAUDINGU
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2014-02-10 00:16:52
Ką besakytum, linksmai perskaičiau... :)
Gyvenimiška. Gavus į kaktą - visada akyse žvaigždės kibirkščiuoja. :)))