O, požemių karalystės
Deive,
Šios dienos mano globėja!
Esi
Niksės — Senosios Nakties —
Dukra,
Vadinta dar Atsiskyrėle,
Taip pat
Dzeuso ir Heros dukterimi,
Šaukta
Žemėje ir pačiame danguje.
Buvai
Mergele, Žmona ir Našle —
Vardais
Trimis prisidengusi,
Mirties
Esi paslaptį perpratusi...
O, Išmintingoji Motina!
Atskleisk
Būties paslaptį dukteriai,
Padėk
Sudėlioti vakar, dabar ir
Rytoj
Šitą keistą dėlionę, jos
Naštą —
Kas buvo, kas yra ir kas bus —
Nuimk
Nuo pečių, atsisuk veidu
Vienu
Į dabartį, į šiandien, į
Tai, kas
Tau visada buvo svarbiausia.
-----------------------------------------
Neteisk —
Ir nebūsi teisiama kitų.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2014-02-10 14:45:11
Paskutinės dvi eilutės išmuša iš sukurtos antikinės nuotaikos. Jausmingas tekstas.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2014-02-09 22:46:26
Antika. Daug ten tiesos, kai neturiu ką veikti kartais paskaitinėju.
Vartotojas (-a): Medinis jogas
Sukurta: 2014-02-09 22:34:40
Na, kaip ir autorė nelietuviško vardo, tai belieka gūglinti pavadinimą. Bet tingiu. Proza, sukarpyta
ei
lu
tė
miss...