Kai nukaukšės per miesto gatvę tuščią
Tie sunkūs žodžiai su plieninėm kojom,
Į taktą sienos rotušės sukrūpčios,
Tu man vis tiek sakysi: „Nežinojau...“
Ir tu vis tiek kartosi: „Negirdėjau...“,
Nors net naktis išgirdo susigūžus,
O tilto žiburiai upe išėję
Nuo aido srovėje per pusę lūžo.
Bet rytą keisis miesto panoramos
(Nuo grindinio žodžius išties nušluoja),
Liks durys atlapotos mūsų namo
Ir tarpdury sustingęs „Nežinojau.“
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): tepliorius
Sukurta: 2014-02-10 01:50:34
būtų eilėdaros vadovėlio pažiba...
Vartotojas (-a): Medinis jogas
Sukurta: 2014-02-09 23:03:04
(asmeniška)
pilkam danguj - lyg dryžė nuo lėktuvo
ir tavo šnabždesys: juk to nebuvo...
Vartotojas (-a): Langas Indausas
Sukurta: 2014-02-09 21:20:33
Puiku, kad palikta vietos skaitytojo mintims... Manau, geresnis už gerą eilėraštis yra tada, kai ne viskas pasakoma (žodžiais), kai dar lieka vietos ir skaitytojui kai ką pagalvoti...šitame eiliuje tai yra. Autorius neieško gyvenime kažko sudėtingo ir neapsakomo, nesapalioja, ką elitiniai poetai, o ypač poetesos, mėgsta, bandydami išrasti kažkokį jausmų perpetum mobile (vargšeliai, kam to Žemėj reikia?), nežongliruoja žodžiais, metaforomis; jis stebi aplinką ir, būdamas pastabus, iš smulkmenų sukuria (gyvenimo) istoriją. Todėl šitas autorius ir yra toks populiarus, ypač tarp mokančių skaityti damų... (žiūriu, reikia ir vyrams vyrus pagirti, o tai vien lady).
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2014-02-09 15:20:21
Puikus darbas, ypač patiko pirmasis ketureilis su daugybe palyginimų.
Vartotojas (-a): Leditamsa
Sukurta: 2014-02-09 15:10:47
Dažniausiai užtenka vieno žodžio suprasti jausmam. labai gražu.
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2014-02-09 14:55:36
Įkrito mano dūšelėn... Priglausiu.
Vartotojas (-a): Rudenė
Sukurta: 2014-02-09 11:39:18
Sunkus lengviausias "Nežinojau" :))
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2014-02-09 06:39:34
Trijuose posmuose visa jausmų drama.