Kai nukaukšės per miesto gatvę tuščią
Tie sunkūs žodžiai su plieninėm kojom,
Į taktą sienos rotušės sukrūpčios,
Tu man vis tiek sakysi: „Nežinojau...“
 
Ir tu vis tiek kartosi: „Negirdėjau...“,
Nors net naktis išgirdo susigūžus,
O tilto žiburiai upe išėję
Nuo aido srovėje per pusę lūžo.
 
Bet rytą keisis miesto panoramos
(Nuo grindinio žodžius išties nušluoja),
Liks durys atlapotos mūsų namo
Ir tarpdury sustingęs „Nežinojau.“