Gluosnis
Norėčiau ašarom nuplaut likimą
Suteikti viltį žūstančiam kare
Bet man pačiai stiprybės nepakanka
Remiuos į žemę rankom ir valia.
Glaudžiuos prie medžio, jo grublėtos odos,
Jaučiu ramybę tekant į mane.
Nulinkę šakos tykiai mane supa
Ir pajuntu, kaip guodžia jis mane.
Mintis išdraiko tylios medžio rankos,
Nušluosto ašaras liūdnam veide.
Svyruoklis gluosnis turi mano širdį,
O aš jo sielą, saugančią mane.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Medinis jogas
Sukurta: 2014-02-08 20:19:23
Dailiai. Tik antra eilutė kiek ,,išmuša", nors klaidos nėra, bet girdėjosi kaip Žūstantis karas.