Gluosnis
Norėčiau ašarom nuplaut likimą
Suteikti viltį žūstančiam kare
Bet man pačiai stiprybės nepakanka
Remiuos į žemę rankom ir valia.
Glaudžiuos prie medžio, jo grublėtos odos,
Jaučiu ramybę tekant į mane.
Nulinkę šakos tykiai mane supa
Ir pajuntu, kaip guodžia jis mane.
Mintis išdraiko tylios medžio rankos,
Nušluosto ašaras liūdnam veide.
Svyruoklis gluosnis turi mano širdį,
O aš jo sielą, saugančią mane.