Kažną kas man tep sugelia dūšių
Kap apcūgam širdely sumyga,
Kuo arciau in savą babutį
Tuo labiau duonu aras ažkvimpa.
Kiek dienų mėnasėlių tep aita
I metaliai graiciausia ne dujai,
Ė nuo ašarų kupiną skraitą
Pakelėj vė gi kryžius nugriūvą.
Ė tų kvietų daržely margumas
Gal supinsiu aš kryžiui vainikų
Až dienas,až adynas kur skubina
Iš panasinės duosiu skatikų.
Nunupirktie dienų man praūžusių-
Gi metus jau sidabras ažsnigą,
In atšlaimą kajelėm basutėm
Mana vaikiškas žadis ažmigą.
Mana žadeli brungiausias,
Mana brungiausia uturka,
Ar atsibusi vieką vis glušintas
Ar sužydėsi anūkelių lūpase...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): P Aibutis
Sukurta: 2014-02-11 09:46:45
Gražu ir švelnu
Vartotojas (-a): Mikolina
Sukurta: 2014-02-06 22:38:43
Gražu, poeme užu dūšias. A barbarizmų čia visišky nėra- tokia jau ta mūsų ukštaitiška ūturka.
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2014-02-06 15:34:27
geras. daug tarmiškų žadeelių,tik nesupratau ,,iš panasinės,,kas tai?