Kažną kas man tep sugelia dūšių
Kap apcūgam širdely sumyga,
Kuo arciau in savą babutį
Tuo labiau duonu aras ažkvimpa.


Kiek dienų mėnasėlių tep aita
I metaliai graiciausia ne dujai,
Ė nuo ašarų kupiną skraitą
Pakelėj vė gi kryžius nugriūvą.


Ė tų kvietų daržely margumas
Gal supinsiu aš kryžiui vainikų
Až dienas,až adynas kur skubina
Iš panasinės duosiu skatikų.


Nunupirktie dienų man praūžusių-
Gi metus jau sidabras ažsnigą,
In atšlaimą kajelėm basutėm
Mana vaikiškas žadis ažmigą.


Mana žadeli brungiausias,
Mana brungiausia uturka,
Ar atsibusi vieką vis glušintas
Ar sužydėsi anūkelių  lūpase...