O dangau beribis svajų pasauli
Kiek ašarų maldų sugėręs
Ar dar priimsi mano sielos šauksmą
Šauksmą kupiną neapykantos ir sielvarto
Ir aš šaukiu ir šaukia mano kūnas
Tarytum kiekviena ląstelė nervas
Kiekviena mintis ir noras tartum šaukia
Visi kartu skirtingais pragaro balsais
Bet mano riksmo niekas neišgirsta
Kaip ir pasaulis tapo kurčias man
Dangus taip pat atsako
Ir krenta kūnas ant juodosios žemės
Kodėl kodėl neatleidžia nuodėmių
Gal aš šaukiu per tyliai
O gal esu aš per toli
Už žemės nubrėžtų ribų
Ir siela kūne nuodėmingam
Virpėte virpa nuo šiurkštumo
Kaskart vis skęsdama giliau
Bedugnėn... ten giliai....
Giliai po žemėm...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Irna Labokė
Sukurta: 2006-09-02 18:28:30
per daug egzaltacijos tame šauksme, kurio ne visada reikia... kartais tyla turi jėgos daugiau...
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2006-09-02 15:36:37
skausmingas ,giliai išjaustas...linkiu sėkmės kūryboje ir giedro dangaus virš JŪSŲ SLENKSČIO...