O dangau beribis svajų pasauli
Kiek ašarų maldų sugėręs
Ar dar priimsi mano sielos šauksmą
Šauksmą kupiną neapykantos ir sielvarto

Ir aš šaukiu ir šaukia mano kūnas
Tarytum kiekviena ląstelė nervas
Kiekviena mintis ir noras tartum šaukia
Visi kartu skirtingais pragaro balsais

Bet mano riksmo niekas neišgirsta
Kaip ir pasaulis tapo kurčias man
Dangus taip pat atsako
Ir krenta kūnas ant juodosios žemės

Kodėl kodėl neatleidžia nuodėmių
Gal aš šaukiu per tyliai
O gal esu aš per toli
Už žemės nubrėžtų ribų

Ir siela kūne nuodėmingam
Virpėte virpa nuo šiurkštumo
Kaskart vis skęsdama giliau
Bedugnėn... ten giliai....
Giliai po žemėm...