Santrauka:
Namai namučiai, kad ir be durų, svarbu — pastogė.
Per gyslas į kraują įaugę
Gimtieji namučiai namai.
Parsinešu žemuogių saują,
Pakvimpa visi pašaliai.
Ir prilekia paukščių galybės,
Iš rankų jie sulesa uogas.
Ar gali šiam grožiui prilygti
Smėlynuose dūlančios uolos?
Ant slenksčio plataus atsistoju,
Į dangų iškėlusi delnus.
Pilki debesėliai lašnoja
Gyvybės krištolą prabangų.
Kapsė
2014-02-05 10:04:52
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Medinis jogas
Sukurta: 2014-02-05 20:13:05
Jausmai jausmais, bet kraujas teka ne gyslomis, bet venomis.
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2014-02-05 13:57:18
Super puikus jausmas apima. Gražu.
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2014-02-05 11:14:05
geras, sujaudino ,,ar gali...,,