Per gyslas į kraują įaugę
Gimtieji namučiai namai.
Parsinešu žemuogių saują,
Pakvimpa visi pašaliai.
Ir prilekia paukščių galybės,
Iš rankų jie sulesa uogas.
Ar gali šiam grožiui prilygti
Smėlynuose dūlančios uolos?
Ant slenksčio plataus atsistoju,
Į dangų iškėlusi delnus.
Pilki debesėliai lašnoja
Gyvybės krištolą prabangų.