2013 Sausio 30
Sukryžiavę mažuosius pirštus jie vienas kitam prisiekė, kad nusileidus saulei paskutinę vasaros dieną susitiks čia, prie fontano.
Ant vos apledijusio suoliuko ji liko sėdėti viena. Nesusilaikė nepažvelgusi į nueinantį jį, nors ir žadėjo. Jis neatsisuko. Prieš minutę jos veidą puošusi švelni šypsena nuskendo ašarų upelyje. Ir nors žadėjo tuoj pat pakilti ir nueiti, dar valandėlę ji šniurkščiodama stebėjo didžiulį fontaną, purškiantį kaip niekur nieko, lėtai krintančios snaigės jo nesustabdė.
...
2013 Sausio 11
Lėtai traukdama du sunkius lagaminus paskui save, Izzy dairėsi savo traukinio platformos. Iš šalimais sustojusio traukinio pabirę žmonės vis stukteldavo ją petim, kuprine ar dar kuo. Stengdamasi nesierzinti, vis pūtė į ant veido užkritusius neklusnius plaukus.
Gerai. Pažiūrėkim. - Sustojusi išsitraukė iš pūkinės striukės kišenės bilietą. – 7a. Breda. Mhm. Mhm. – Dar porą kartų žvilgtelėjusi į švieslentėje pasirodžiusį tvarkaraštį, patenkinta atsikvėpė. Apsižvalgė dar kartą. Traukinys bus už kelių minučių. O už mažiau nei valandos jau bus mieste, kuriame gyvens beveik pusę metų. Šypsena nutvieskė jos veidą. Tokią šypseną jinai pavadintų „kelionine“. Pati geriausia šypsena pasaulyje, skirta visam pasauliui, visiems nepažįstamiems ir naujai sau.
....
(gal bus daugiau)
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): jovaras
Sukurta: 2014-02-05 22:24:00
fragmentas, kuris nieko gero nepasako. per mažai infomacijos. tinka tik įžangai. jeigu bus tęsinys- skaitysiu.
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2014-02-05 20:22:56
Surašyta aiškiai, bet idėjos prasme – panaši prieškelioninė būsena literatūroje minima labai dažnai ir yra tapusi kone šablonu. Belieka laukti nepakartojamo turinio.
Ką reiškia toks datų išdėstymas? Gal keliauja skirtingi žmonės skirtinguose pasaulio kampeliuose? Ar tai kokie nors atsiminimų užrašai? Laiku atgal?
Paskutinėje pastraipoje abipus brūkšnių tikriausiai mintys? Jas reikėtų rašyti kabutėse.