Santrauka:
Skiriu broliui, brolienei ir jų sodybai.
Norint persisunkti ta idile, reikia pabūti ir toje sodyboje. Būtinas priedas - mano brolis. :)
Visi nuopasakoti faktai yra tikra tiesa. Netgi Rubenso gracijos, nes man jos atrodo ne itin gracingos, tokios tam kaime ir liepos...
Išdribo rūkas aplink Žiežmarą,
Kaimyno šuo užkimęs lojo.
Priklaupęs brolis šalia vieškelio
Nukrapštė erkę sau nuo kojos.
Po to išgėrėm mudu „Švyturio“
Ir dėstėm kosmines idėjas,
Tačiau mums volungė nepritarė.
Į kiemą brolienė atėjo –
Vaišino blynais su razinomis
Uždėjus alui tąsyk veto.
Praskrido vabalas nežinomas
Dangum paraudusio velveto.
Vaikai atsinešė upėtakį
Ir kepė žuvį palei pirtį.
Stebėjom gęstantį saulėtekį,
Kuris tuojau turėjo mirti.
Pravirko dilgėlės gailėdamos,
Paparčiai ašarom apsunko,
Kol antros pusės kvietė mus...
Bet juk akimirkos užtrunka,
Nes skleidės žiedlapiai ovacijom
Ir oras medumi kliedėjo –
Lyg Rubenso tapytos gracijos
Trys liepos prie namų žydėjo.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Langas Indausas
Sukurta: 2014-02-09 21:29:53
je je je...kažkas tarp Strielkūno ir Radausko (jį čia kažkas paminėjo), o gal net ir abu viename... Tokios gyvenimo detalės yr eilėraščio puošmena.
Vartotojas (-a): Burtažolė
Sukurta: 2014-02-08 22:23:30
O man tikrai patiko tos Rubenso tapytos gracijos, kur liepom prie namų žydėjo...
Labai vaizdžiai parašyta!
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2014-02-08 14:17:28
Įtikinai... :) Tikra. Patinka man toks stilius... :)))
Taip primena H.Radauską.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2014-02-05 22:42:40
Dėkui už gerą ekskursiją į idilę, pavydžiu truputį taip praleidžiamo laiko
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2014-02-05 14:34:50
Atrodo - viskas vienu atsikvėpimu, lengvai, ironiškai... Šauniai!
Vartotojas (-a): Nikole Bergman
Sukurta: 2014-02-05 12:00:41
..gaila dilgėlių ir paparčių ašarų:)
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2014-02-05 11:26:42
Žinoma, kad reikia ir tokių,bet gal labiau tiktų į DNR
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2014-02-05 09:59:17
Savieji visada verti dedikuotų posmų, ypač, kai taip priima. Švelni ironija kalbant apie detales suteikia ypatingo prieskonio, todėl ne nusladintas ir ne banalus tekstas. Gera tokių akimirkų atmintyje turėti.
Vartotojas (-a): Medinis jogas
Sukurta: 2014-02-05 01:10:23
Technika įvaldyta, yra čia kas giliau, bet visumą priimu kaip satyrą.
Vartotojas (-a): jotvingė
Sukurta: 2014-02-05 00:53:33
:D ir tikrai paskutinis posmas silpniausias, nes buitiškumą keičia paveikslai turbūt, dingsta ta humoristinė gaidelė, kuri gal ir visai rimta čia:D
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2014-02-05 00:16:10
Tie rimai (ovacijos, gracijos), manding, nenuoširdūs, o buvau beveik patikintis kuriama idile...
Žinoma, būna (gal asmeniškai net reikia?) ir tokių eilių.
.