Išdribo rūkas aplink Žiežmarą,
Kaimyno šuo užkimęs lojo.
Priklaupęs brolis šalia vieškelio
Nukrapštė erkę sau nuo kojos.
 
Po to išgėrėm mudu „Švyturio“
Ir dėstėm kosmines idėjas,
Tačiau mums volungė nepritarė.

Į kiemą brolienė atėjo –
 
Vaišino blynais su razinomis
Uždėjus alui tąsyk veto.
Praskrido vabalas nežinomas
Dangum paraudusio velveto.
 
Vaikai atsinešė upėtakį
Ir kepė žuvį palei pirtį.
Stebėjom gęstantį saulėtekį,
Kuris tuojau turėjo mirti.
 
Pravirko dilgėlės gailėdamos,
Paparčiai ašarom apsunko,
Kol antros pusės kvietė mus...

Bet juk akimirkos užtrunka,
 
Nes skleidės žiedlapiai ovacijom
Ir oras medumi kliedėjo –
Lyg Rubenso tapytos gracijos
Trys liepos prie namų žydėjo.