Santrauka:
Be folosofinio užtaiso, tik šioks toks atsivėrimas... Jei netinka, kelkit į jausmus.
Kad klydai – nesigynei.
Matau, kaip tu kenti –
Tabletės ir lašinė...
Žiedai trys pamerkti...
Baudei save lig soties,
Lyg būtumei kalta.
Ar kas padėjo stotis,
Kai niaukdavos diena?
Kiek skausmas turi svorio?
O kiek panešt gali?
Suklydai, nes jį, rodės,
Nuplaus lašai keli...
Žinau, kad skaudžią būtį,
(Nedraugių lydima).
Vis laistei po truputį,
Ėjai suklupdama...
......................................
Čia kalbamės be žodžių –
Ar jie ko nors verti?
Ilgėjausi iš tolo,
Jau skauda – iš arti.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2014-02-05 14:42:13
Bandymas suprasti, pateisinti (ne teisti!)
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2014-02-05 09:24:00
Išjaustas eilėraštis, skausmingas savo turiniu. Skaitai ir gelia.
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2014-02-05 00:35:39
Stiprus. Jausminis.
Lyg pokalbis – abipus Durų...
Vartotojas (-a): Medinis jogas
Sukurta: 2014-02-04 23:11:40
Asmeniškai patirtos būsenos. Tik komentare jums leisiu sau paprieštarauti Nijolenos komentarui kitur: kas pasakė. kad poetas turi transliuoti vien pozityvą? GYyvenimas impuilsu atspindimas eilėse toks., koks yra dabar. Gal tai net savotiška psichoterapija. Juk gal rytoj autorė šoks čia - čia - čia, plodama delnais?
Taip, nėra guilesnio skausmo už dvasinį.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2014-02-04 21:59:13
Jau skauda iš arti... Gerai parašėt pabaigą, o ir mintį, bent jau tikiuosi, supratau...