Kad klydai – nesigynei.
Matau, kaip tu kenti –
Tabletės ir lašinė...
Žiedai trys pamerkti...
Baudei save lig soties,
Lyg būtumei kalta.
Ar kas padėjo stotis,
Kai niaukdavos diena?
Kiek skausmas turi svorio?
O kiek panešt gali?
Suklydai, nes jį, rodės,
Nuplaus lašai keli...
Žinau, kad skaudžią būtį,
(Nedraugių lydima).
Vis laistei po truputį,
Ėjai suklupdama...
......................................
Čia kalbamės be žodžių –
Ar jie ko nors verti?
Ilgėjausi iš tolo,
Jau skauda – iš arti.