Iš senos užrašų knygutės (atgaivinant liūdesį)

Nutrintuose puslapiuose                    
Liko kritusių lapų kampučiai,          
Snaigių ir nuogų šakų užuovėjos            
Tebetyli laikrodžio dūžiuose.              

Svajojant minčių ornamentai
Sugulė krašteliuose,
Paslėpę žmonių veidus,
Dabar atgaivindami
Užmirštas nusivylimų stygas.

Verčiant lapus, iš slėptuvių
Išnyra receptai, bet ne tie,
Kurie glaudžia liūdesį,
O juodraščiuose įkalintos šypsenos,
Tebesislapstančios plaukuose,
Braukia miglą per
Pavasarinio žalumo akis.

Kiekviena raidė turi savo istoriją,
Gal todėl tyliai užsiverčia puslapis,
Kol neišsiliejo seniai nudžiūvęs rašalas.
Puella

2006-09-02 00:01:10

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): st_a_s

Sukurta: 2006-09-03 01:27:13

tikrai, turi ten raidės savas istorijas...
ir grįžtam laikas nuo laiko prie jų...

Vartotojas (-a): Nuodai

Sukurta: 2006-09-02 19:48:19

Taip įspūdingai nubanguojanti forma eilučių didėjimu ir trieiliu užbaigimas-vykęs sumanymas. Patiko -dienoraščio apgaubimas ir filosofija pro metaforas ir paradoksus. Aš neradau pastabų.

Vartotojas (-a): laukimas

Sukurta: 2006-09-02 19:45:33

labai, labai...

Vartotojas (-a): giedrex26

Sukurta: 2006-09-02 00:55:22

gražia ,griaudžia nostalgija dvelkia...