Nutrintuose puslapiuose                    
Liko kritusių lapų kampučiai,          
Snaigių ir nuogų šakų užuovėjos            
Tebetyli laikrodžio dūžiuose.              

Svajojant minčių ornamentai
Sugulė krašteliuose,
Paslėpę žmonių veidus,
Dabar atgaivindami
Užmirštas nusivylimų stygas.

Verčiant lapus, iš slėptuvių
Išnyra receptai, bet ne tie,
Kurie glaudžia liūdesį,
O juodraščiuose įkalintos šypsenos,
Tebesislapstančios plaukuose,
Braukia miglą per
Pavasarinio žalumo akis.

Kiekviena raidė turi savo istoriją,
Gal todėl tyliai užsiverčia puslapis,
Kol neišsiliejo seniai nudžiūvęs rašalas.