Šiandien būsiu laisva –
Išsinėrus iš veržiančios odos,
Lyg ištroškus šaknis
Tavyje susirasiu drėgmės.
Tai ne tvinksnių daina –
Stichija, nepažįstanti proto,
Tai instinkto jėga
Nesuvaldomai plyštanti rėkt.
Gal vėliau kada nors
Apgailėsiu buvau kad nuklydus,
Kad nirau į aistras,
Kad išlikt negebėjau drungna,
Bet dabar glėbyje
Užkaistu, ir garuoju, ir lydaus,
Neprašau pasilikt –
Atminimui atplėšt, atsikąst,
Kad pasėčiau tavy
Tokį pat nenumaldomą alkį –
Kraujas šauktų sugrįžt,
Nes neverta ieškoti geriau,
Kad norėtum many
Ir numirti, ir vėl prisikelti,
Nes esu tiek laisva,
Kiek tave savyje uždariau.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2014-02-02 11:12:14
Žybtelėjo kaip stiprus saulės blyksnis ir akyse pašviesėjo.
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2014-02-02 10:26:48
Jūsų eilės kaip veržli povandeninė tėkmė, ir įspūdis, ir intriga, veržliame jausmų gūsyje sodru minčių.
Vartotojas (-a): Rudenė
Sukurta: 2014-02-01 20:16:37
Man patiko...Daug laisvės mintims:))
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2014-02-01 16:20:33
O man kaip tik šitas vienas iš geresnių. Subjektyvi nuomonė dėl gero, nelabai gero ar geresnio, bet galiu pasakyti, kad šitas kūrinys mažiau būdingas Nijolenai. Dėl dviejų dalykų. Pirmas - daugiau optimizmo, nes jis juntamas jau pirmoje eilutėje (nesakau, kad kitose eilėse jo nėra, bet dažniausiai jis būna lyg išrišimas, lyg pabaiga ar apibendrinimas), todėl emociškai šitas tekstas kitoks. Antra yra struktūra. Iš principo tai lyg ir būdinga autorei - ilgos strofos. Tačiau dabar jos išskaidytos ir, bent jau man, taip lengviau skaityti, eilutė tartum iš viejų dalių - priešpriešų arba bent jau dviejų pozicijų.
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2014-02-01 13:06:43
Jūs sugebat geriau...