Kaip nekeista, bijau sudaužyt praeities man belikusią šukę,
Tad bodžiuos pilnatim — tarsi draugė kuklioji delčia,
Nes aptirpus ir aš, nusiminus, pavargus truputį
Ir visų nešmenų viena ašara negebu nešt.
Kam kalbėti ir su kuo? Tas, kam reikia, net mintį išgirsta.
Šildau šukę delnuos, o gal ji geba šildyt jausmus?
Ištekėčiau visa, betgi stabčioja kraujas per tirštas —
Kaip bebūtų sunku, savo laiką priklauso išbūt:
Išbudėti, išlaukt, iškraujuoti, išgyti, išverkti.
Ak, ta šukė... Tik tiek liko man iš laimingų dienų,
Bet žinau pagal ją viso kito gyvenimo vertę,
Ji įsmigus giliai. Nors raitausi, tačiau gyvenu...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): moli
Sukurta: 2014-01-29 20:18:59
Virpantis, trapus kalbėjimas.Išpažintis.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2014-01-29 17:12:34
Įeini į kūrinį ir pasilieki...
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2014-01-29 15:58:38
Tikiuosi, šio puikaus kūrinio nesumenkins pastaba, o ji tokia: pirmuosius žodžius reikėtų pakoreguoti.
Kaip nekeista > Kad ir keista; Nors ir keista; Keista (griežtai taisytinas junginys)
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2014-01-29 12:00:49
Bet žinau pagal ją viso kito gyvenimo vertę,
Gili mintis...
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2014-01-29 09:20:12
Nuostabus darbas: savastingai banguojantis kūrinio pulsas užburia.
Šukės sužeistoji būsena „Nors raitausi, tačiau gyvenu...“
...senokai esu skaitęs tokias betarpiškas eiles.
Ačiū, mieloji Nikolena...
Vartotojas (-a): klajūnė
Sukurta: 2014-01-29 08:34:11
Susimąsčiau, skaičiau kelis kartus... Ačiū. Šukė — tai yra kažkas skaudaus, bet gal ir prisiminimas apie laimingas valandas gali būti aštriai skaudus?