Žėri žėri laukai, židiny žaižaruoja žarijos,
Švyti sielos šviesa, meilė sklinda iš tavo akių.
Kol Vakarė žvaigždė su kitom meiliai dangų dalijas,
Dalinuos su tavim buvimu – paprastu ir jaukiu.
Tu man visas dangus su bekraščiais žvaigždynų miražais,
Tu – gelmė patyrimų, platybė spalvotų jausmų.
Nors prie židinio regis pasaulis toks vaikiškai mažas,
Bet juk aš su tavim per bekraštes platybes plaukiu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2014-01-20 22:10:20
taip lengvai į platybes...
Vartotojas (-a): klajūnė
Sukurta: 2014-01-20 20:10:48
Gera, lyg sėdint prie židinio su brangiu žmogumi ir pro langą žvelgiant į žvaigždėtą nakties dangų, jauku, miela....
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2014-01-20 17:16:48
Lengvai plaukia.
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2014-01-20 10:07:16
Kai skaisčiai žėri, ir tolimesni mato, šildosi jausmus ir ta šviesa džiaugiasi.
Vartotojas (-a): Juozapava
Sukurta: 2014-01-20 10:01:36
Jauku ir šilta Jūsų eilėse.