Žėri žėri laukai, židiny žaižaruoja žarijos,
Švyti sielos šviesa, meilė sklinda iš tavo akių.
Kol Vakarė žvaigždė su kitom meiliai dangų dalijas,
Dalinuos su tavim buvimu – paprastu ir jaukiu.

Tu man visas dangus su bekraščiais žvaigždynų miražais,
Tu – gelmė patyrimų, platybė spalvotų jausmų.
Nors prie židinio regis pasaulis toks vaikiškai mažas,
Bet juk aš su tavim per bekraštes platybes plaukiu.