Likimas šaukia, laikas nelaukia,
likimo ranka švelni ar sunki,
tava valia, stiprybė jų neįveikia,
deja, atėjus jų nepasirenki.
Gal prašyt žvaigždės likimą papirkt,
jog nuimtų sunkias rankas nuo pečių,
o nakties ramybėj nuolatos pasilikt
ir kad saulė lydėtų nuo pat paryčių.
Likimo pirštai suspaudę laiko,
eini ten, kur veda tvirta ranka,
tavo širdyje nebelieka nieko, o
jausmų puokštė visiems skirta.
Jausmai ne daiktas – išmest negali,
vertingos dovanos – suvenyrai amžini,
ir vidinį kančių kelią iškęsti turi –
viskas blėsta – tu tolsti, nueini.
Likimas šaukia, laikas nelaukia,
deja, kelio pasirinkt jau nebegali,
liko tamsa, o mes iš toli atplaukę,
beliko ramybės trupinėliai tik keli.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2014-01-25 16:43:16
Jums sunku, o naštą nusimesti net ir išsisakant viešai, nėra paprasta. Gerai,kad svetainės kolegos nėra palaidais liežuviais - balansuojant ant ribinių nuotaikų net vienas žodis gali pusiausvyrą panaikinti. Likimas yra prijaukinamas žvėris. Taip, jis moka žeisti, tačiau ar kas žadėjo, jog gyventi bus lengva? Susikaupkite, gal kurioje nors kišenaitėje yra likimo taip mėgstamų kantrybės trupinėlių? Pajus, parisglaus ir ims murkti...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2014-01-19 17:45:24
Eilės geros. Bet man nepatinka (čia autorės valia), kad tekstas yra tartum vientisas betono luitas (turiu omenyje eilučių išdėstymo formatą). Sunku skaityti, nes dabar ŽŽ tarp eilučių mažoki tarpai ir mintis gali pamesti. Skaldykit posmais ar į trumpesnes strofas - kitaip skaitysis. Žinoma, kūrinio minčiai tai reikšmės neturi. Tačiau gali turėti minties perteikimui išryškinant kažkokias detales.