Mano žodžiai dar skubūs, dar vejasi laiką,
dar nubėga lig saulės ir grįžta atgal,
dar mane šitoj žemėj už rankos kas laiko,
dar išves į pasaulį, šypsosis man gal.
Tebesu dar keleivis, pailsęs, suklupęs,
vis pargriūnu, einu vėl, iš naujo keliuos
gal į saulę, į mėnesį, paukštę ar upę
ir kas kartą po versmę, po giesmę nešuos.
Dar ne viską esu apdainavęs, ne viską palietęs,
dar ne viską atskleidęs - esu tik žmogus,
nors čia kartais tik dūsauja žemė ir virkauja lietūs,
bet žinau, kad ne visa sudūla, ne viskas pražus.
Dar pabels mano žodžiai ir peržengs per slenkstį,
kur lobynai tylos, užrakinti žiemos šaltais pažadais,
dar gali atsitiest, apkabint ir žemai nusilenkti
gal nors medžiui, gal žemei, gal broliui ir į vidų
nuščiuvęs
įeit.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Medinis jogas
Sukurta: 2014-01-14 22:24:35
Ne pirmąkart pagalvoju, kad autorius - vyras. O čia atrodo, kad net vaikas. Nėra blogai, tiesiog... tai jau kažkur girdėjau. Arba - taip.
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2014-01-14 20:12:31
Kai kurių durų atveju geriau dar negu jau. Čia ir pabrėžiama, kad dar.
O tiesos... apmąstytos, ko gero, ne vieno žemės keleivio, bet eilėraštyje skamba gražiai.
Vartotojas (-a): Virgutė
Sukurta: 2014-01-14 19:59:35
Ir man atrodo -per daug pasikartojimų
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2014-01-14 18:00:27
pozityvus toks.. Ir veržlus.
Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo
Sukurta: 2014-01-14 15:14:15
...patiko, antras stulpelis puikus...