Santrauka:
Anapilin išėjusiems žvejams...
Pilnatis. Neryški. Lyg per miglą.
Pinas virkščios kvapnių dobilų.
Per šią pievą kaip nykią klausyklą
Lyg stebėtoja naktį einu.
Merkia rasos ir mintys blaivėja,
Tyliai plazda šviesa virš galvos.
Vyrai rašo nakty odisėjas
Ir išplukdo laivais link aušros.
Aš klausaus ir regiu – lyg pro stiklą,
Kaip jie plaukia beveide upe,
Tyliai pliaukši tik irklai į dykrą.
O paskui? – O paskui – vien tamsa.
Greit ertmė atšiauraus vandenyno,
Juos praryja prašiepus nasrus,
Valtis, irklus, tinklus sugrąžina
Į užpustomus smėliu krantus.
Mėnuo ritas žemyn lyg žibintas,
Dega žvakę virš kopų kapų.
Brėkšta rytas... Kaip skaudančiai švinta!
Bet giliai – ir tylu, ir ramu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo
Sukurta: 2014-01-15 08:44:13
...gilus, išgyventa per jausmus, rėžteli lyg peiliuku, suklusti, kiek išnešioja mūsų jausmų vandenynai...
PUIKU
Vartotojas (-a): Medinis jogas
Sukurta: 2014-01-14 22:38:20
Elegija tokia.Ta ertmė, vyrus praryjanti - baugi.
Vartotojas (-a): klajūnė
Sukurta: 2014-01-14 14:26:57
Vienu žodžiu sakant - į mėgstamiausius....
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2014-01-14 10:15:07
Sklandus, išjaustas ...
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2014-01-14 09:51:49
Kiekvienas žodis pasvertas, svarbus it skvarbus.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2014-01-13 22:21:41
Tikrai gražu. Ypač pabaiga „skaudančiai švinta, bet giliai...“
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2014-01-13 22:07:07
Gyvenimo žvejai parašė savo odisėjas ir liko amžinybėje, už durų.
Gražus sklandus eilėraštis.