Santrauka:
Šiuo savo eil. nenoriu nieko įžeisti pasmerkti, pasijuokti.
Kiekvienas mes dievą suprantam per savo potyrius, jausmus...
Šiandien mano santykis su dievu toks.
Mano dievas —
Visur arba niekur.
Jo didingoj bažnyčioj neieškau.
Nesimeldžiu jam,
Puolus ant kelių
Minioje nuodėmingų avelių.
Ne šventuolė ir aš —
Visko būna.
Klaidos nuodija sielą ir kūną.
Tarp žmonių —
Daug pagundų saldžių...
Tik vienatvėje dievo geidžiu.
Kad išvengčiau
Pragaro ratų,
Prieš jį klūpau, kai niekas nemato.
Jam meldžiuosi,
Kai niekas negirdi...
Iš širdies liejas žodžiai į širdį.
- - - - - - - -
Mano dievas -— visur arba niekur.
Žolėje. Akmeny. Duonos riekėj.
Medy. Upėje. Virš debesų...
Jam paliepus, ir aš esu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Virgutė
Sukurta: 2014-01-13 19:20:34
Savotiška išpažintis