Mano dievas —
Visur arba niekur.
Jo didingoj bažnyčioj neieškau.
Nesimeldžiu jam,
Puolus ant kelių
Minioje nuodėmingų avelių.

Ne šventuolė ir aš —
Visko būna.
Klaidos nuodija sielą ir kūną.
Tarp žmonių —
Daug pagundų saldžių...
Tik vienatvėje dievo geidžiu.

Kad išvengčiau
Pragaro ratų,
Prieš jį klūpau, kai niekas nemato.
Jam meldžiuosi,
Kai niekas negirdi...
Iš širdies liejas žodžiai į širdį.
- - - - - - - -
Mano dievas -— visur arba niekur.
Žolėje. Akmeny. Duonos riekėj.
Medy. Upėje. Virš debesų...
Jam paliepus, ir aš esu.