Pravėrusi bedantę burną orų imperija
Prinokusio miesto šviesą godžiai ryja.
O Gulbės žvaigždyne per tikslų sprindį
Auksinis kiaušinis sudaužytas spindi.
Vakaro debesys suradę slapčiausią nišą
Su vėjais vandens kvapą nuo upės neša.
Po Saulės laidos uodai iš laimės pamišę
Puola lyg kryžiuočiai kardus aštrius atkišę.
Išgydyti mingančio lango blizgančią akį
Iš miško atlėkė gailestingoji sesė plaštakė.
Sparnelių ašmenis į žibinto atlapus plakė
Ir į tamsą grimztančio miesto agoniją sekė.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): šaltuona
Sukurta: 2014-01-12 10:11:15
Tikras mūšis, betgi nugali paprasta plaštakė, valiooo
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2014-01-11 23:56:32
Oi, :)))) Baik, skaniai pasijuokiau. tas miestas turbūt ne Vilnius, nes ten tų kryžiuočių labai daug nėra - dar Gediminas išnaikino. Pas mus Kaune - apstu, bent jau mano rajone šalia Neries ir Nemuno santakos. Kaip eilutė - taip bajeris :)))) Beje, Jogo daina irgi liuks, norėčiau išgirsti gyvai :)))
Vartotojas (-a): Medinis jogas
Sukurta: 2014-01-11 23:36:44
pritariu. tik man mažo mazgelio gale pritrūko.
O šiaip, prisiminiau savo seną dainą iš praeito šimtmečio :
senamiestis eilinę švenčia dieną,
įremdamas raukšlėtą gatvėm kaktą
į lapkričio vėsumo mėnesieną.
ir vakaras suplyšta į skutus... :-D