Santrauka:
Save vadinantiems elitu
Ką jauti, kai bedi prabangos blizgesiais
Mano pusaklę vargetos regą?
Taip, pabeldžiau, prašiau nors trumpam įsileist.
Ar pavydo liepsna sieloj dega?
Ne. Nors tau nesuvokt ir sunku patikėt,
Kad minčių mano nedrumsčia auksas,
Kad ramybė – didesnė už viską vertė,
Kad naudos ant savęs aš netrauksiu,
Nei kariausiu, nei riesiuos dėl jos minioje –
Dar turiu trupinių, jų pakanka.
Išeinu iš trobos, šluota užspiriu ją,
Nešuliais išbandau jėgą rankų,
Jei prireikia pasiekt punktą tolimą B,
Koks bičiulis bėdoj atsišaukia,
O kelionę dienos pėsčiomis sveika bėgt,
Nes manęs nieks neslaugo – aš slaugė,
Nes jau perpratau kūno ir dvasios ligas,
Ar, kas gyvas, jų gali išvengti?
Viso gero. Einu savo lysvę sukast,
Nes kiekvienas kitaip jaučia šventę.
Viskas pelnoma darbu – ne sukčių mainais.
Mūsų vietos skirtingoj lentynoj.
Gal keisti tau varguoliai – jie dedas aklais.
Kad po auksu ne auksas gal žino?
Žmones laidoja dar ne komodoj – karste,
Tad blizgučių visų nesudėsi.
Ieškai sau padlaižių? Nežiūrėk į mane.
Patikėki – ir aš nežiūrėsiu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Langas Indausas
Sukurta: 2014-01-12 00:39:43
Suprantu, Autorės norą eilėmis išsakyti savo nuoskaudas ir požiūrį į gyvenimo skaudulius. Teisybė, jų pilna ir čia su gerb. Kūrėja nesiginčiju. Išsisakius kūrėjui palengvėja, o kaip tada skaitytojui? Jis gi paima kūrėjo dalelę. Man sako: nepatinka - tai ir neskaityk, bet aš vis tiek neklausau, vis skaitau, ir kaip eilinis skaitytojas (ne poeta iš didelių raidžių, nei moderatorius-analizatorius, anei kritikas) į kūrybą turiu savo nuomonę( o kam ji čia įdomi, ane?) ir kritišką požiūrį (iš principo pozityvų). Neanalizuosiu eilėraščio poetinių privalumų ir vingrybių bei kitokių poezijos pliusų-minusų, bet pats eilėraštis savo sunkiu turiniu mane slegia. Taip, kad ir geros intencijos kažkur giliai dingsta. Jas tiesiog prispaudžia turinys.Tada galvoju, kam toks eilėraštis reikalingas? Ir čia, manau, atsakymas, aiškus...Neteigiu, nemokau, gink Dieve, kitaip rašyti, bet pažvelgus į kitą eilėraščio pusę (jei tokia yra) pamatau daug pavydo - kažkas turtingesnis, kažkas sveikesnis, jaunesnis ir t.t.... Visi būsime seni, kaip ir visi buvome jauni ir dėl to nėra ką kaltinti.Visi esame egoistai, vieni mažiau, kiti daugiau. Ir aš, skaitytojas, deja, negaliu būti, autorės, pusėje. Nenoriu nieko įžeisti, bet aikčiojimai kaip gražuuuuu dažnai būna nenuoširdūs.
Vartotojas (-a): Rudenė
Sukurta: 2014-01-11 19:31:10
Nijolena, Skaičiau,,, skaičiaaaaaaaaaaau....au...:))
Vartotojas (-a): Juozapava
Sukurta: 2014-01-11 16:33:33
Oi kaip čia gerai :)
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2014-01-11 15:22:03
Kad minčių mano nedrumsčia auksas,
Kad ramybė - didesnė už viską vertė,
Stipru...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2014-01-11 14:11:03
Šįį kartą matau netgi labai subtiliai paslėptą humorą. Tiesa, jis gal labiau vietomis panašus į saviironiją. Žmones laidoja dar ne komodoj... :)