Santrauka:
Sniegas ištirpsta, tačiau vėl pasninga. Medžiai žydi kiekvienais metais. Pasaulio dėsningumas.
Tačiau brangūs žmonės, būna, išeina ir negrįžta.
ar girdi
tirpsta sniegas
mylima moteris batų kulniukais
žadina grindinį
ar matai
krinta žiedas obels
tau tiesiai į vyzdį
ar matai ar matai
mylimas sūnus
moja išvykdamas
ir pirštai tvinkčioja
ir tinsta
lyg pats sau būtum prisivėręs
o išėjo tai jie
tyliai skaidrėdami
gracingai krisdami
skausmingai -
mostais
nykstančiais siluetais
pagalvoji
gal reiktų
sugrįžti pačiam
į save
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Medinis jogas
Sukurta: 2014-01-11 22:21:07
man tai kažko su sausio 13 tema susiasociavo, gal kad informacija per radiją tokia nutrupa kas valandą. o pats galvoju: nuo ,,baltų' eilių praėjau, gal 16 būdamas... kai pažiūriu dabar - netikiu, kad taip giliai kapstyti galėjau tada... betgi ritmas, rimas reikalauja įdirbio ir laiko. Tai kaip lyginti Rafaelį si Picasso? :)
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2014-01-11 00:25:52
Taip - tai ne apie grįžimą
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2014-01-10 23:52:56
Apie prisiminimų išlaikymą?
Tai ir bus „reikia praverti duris“, kai visa praeina, visi išeina. Širdy juos rasi.
Idėją matau tokią. Turinys atsispindi santraukoje.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2014-01-10 22:59:13
Geras ėjimas...
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2014-01-10 16:55:44
Kaip žingsniai per širdį.