ar girdi
tirpsta sniegas
mylima moteris batų kulniukais
žadina grindinį
ar matai
krinta žiedas obels
tau tiesiai į vyzdį
ar matai ar matai
mylimas sūnus
moja išvykdamas
ir pirštai tvinkčioja
ir tinsta
lyg pats sau būtum prisivėręs
o išėjo tai jie
tyliai skaidrėdami
gracingai krisdami
skausmingai -
mostais
nykstančiais siluetais
pagalvoji
gal reiktų
sugrįžti pačiam
į save