Alkstanti širdis — lyg žemė
Sausros kankinama skeldi:
Viena — stygiuje — bevaisė,
Kita — užakus — merdi.
Ant ribos, dar vienas įplyšimas
Užgeso žemiškas šviesas.
Nukrito kaukės veide mimo,
Sustingo nebylė tiesa
Neatpažįstama. Lyg niekas,
Kraujo srauto krešulys.
Pasotinta. Kančios nelieka
Vien nežinia — didysis nešulys
Likusioms ir alkstančioms
Žinios, tiesos, plataus pasaulio
Ir dar, ir dar nežinančioms,
Kad lūpose tiesa — apgaulė.
Žarija, įkalinta narve,
Nerims, ieškos paguodos
Ar atsako: gal taip, gal ne,
Sustingusi tiesos nerodo.
Pilnatvės sugėrusi per daug,
Kančia nuslūgs, jau nevergaus,
Pailsusi, apsvaigusi ji šauks —
Laisva akimirksni, žmogau.
Riba neužverta, bet varstoma
Anapus išveda ir tyli.
Galbūt dar lauks sielà išganymo,
O nekaltoji dūla gylyje...
Ražas
2014-01-09 14:17:29
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Medinis jogas
Sukurta: 2014-01-09 22:18:02
Neblogai padirbėta, nors pajutau vietomis savo kūrinio aidą. Man irgi ta eilutė su užgeso užkliuvo. Bet gal tai -tarmybė. Ir gal kiek per mažai tiesiogiai apie duris. Nebent giliai filosofiniu požiūriu.
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2014-01-09 16:37:08
Filosofinio požiūrio aptarinėti nėra reikalo, akivaizdu ir taip. Kad įvertintum, kas vyksta ne už durų, o viduje, skaityti reikėtų atitinkamai nusiteikus, užmiršus išorinį šurmulį. Bet ir pirmas įspūdis sako, kad kūrinys geras, apmąstytas.
Įdomi forma užgeso (Užgeso žemiškas šviesas), yra dar vienas kitas klaustukas, bet tai daugiau pastebėjimai, ne priekabiavimas.
Pagalvodavau, kad duota tema galima būtų rašyti apie širdies dureles, o aptikau Duris, kurios veda į giliausią labirintą.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2014-01-09 15:04:50
Jūs su Pelėda čia didžiausi filosofai, tad, manau, šis konkursas jums kaip tik... :))) Tai patvirtina ir šitas darbas.