Aš ateisiu, girdi, per žvaigždėlapio trapų punktyrą,
Per netyčia išslydusią runą iš buriančio rankų.
Visą amžių tavęs net lėliukėm akių nepatyrus,
Tokią vasarą, kai nesimiega pro atvirą langą
Mėnesienos taku, įsirėžusiu tiesiai į veidą.
Tokią žiemą, kai vienas pražūtum, kai vienas kaip pirštas,
Kai žaltvykslių kerai vers iš kojų – negalima eiti,
Klampūs vilktakiai švokš – vienas žingsnis ir reikia pamiršti.
Ir nuo meilės mus skirs tik švelnumas, tikslingai dozuotas,
Išsimušęs iš ritmo batelių kaukšėjimas liepą.
Ir receptinių žodžių tik tiek, kad sugrįžtum į protą,
Ir nenoras žinoti, kas lieka, kai nieko nelieka,
Kai užsninga akis. Mano žvėrys nubunda suklusę.
Jei atspėtų, kuris prasižiojo, kad lauki – į gerklę.
Aš ateisiu lėtai iš mėnulio nematomos pusės.
Aš ateisiu, girdi...
— Tramdomuosius į penktą, sesele!
Pelkė
2014-01-07 21:35:04
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): antanas vėjyje
Sukurta: 2014-04-13 10:02:35
beprotiskai -fantastiška, liuks!
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2014-01-08 21:15:44
Žaviuosi Jūsų kūryba. Be išgyventų, išsopėtų jausmų neišvarva tokie posmai. Kūryba gali būti rankena iš bet kurios palatos. Linkiu stiprybės.
Vartotojas (-a): Juozapava
Sukurta: 2014-01-08 17:53:45
Stipru.
Vartotojas (-a): klevas
Sukurta: 2014-01-08 17:00:44
Taip įtemptai eita ir gale - lyg į sieną atsimušiau.
Gal ir man tramdomuosius? Juokauju.
Gera skaityti.
Vartotojas (-a): Soledada
Sukurta: 2014-01-08 15:22:02
Jūsų eilėraštis turi kažką tokio, kas skatina prie jo sugrįžti.
Vartotojas (-a): Medinis jogas
Sukurta: 2014-01-07 22:47:57
iš gegutės lizdo. :)
Vartotojas (-a): Miksas
Sukurta: 2014-01-07 22:46:08
Pagaliau , gėris vėl aplankė mus. Kažkodėl iškart „Diagnozę" prisiminiau gal dėl tramdomųjų.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2014-01-07 22:32:29
Super. O pabaiga apskritai pritrenkia.