Iš mėnulio nematomos pusės

Aš ateisiu, girdi, per žvaigždėlapio trapų punktyrą,
Per netyčia išslydusią runą iš buriančio rankų.
Visą amžių tavęs net lėliukėm akių nepatyrus,
Tokią vasarą, kai nesimiega pro atvirą langą
 
Mėnesienos taku, įsirėžusiu tiesiai į veidą.
Tokią žiemą, kai vienas pražūtum, kai vienas kaip pirštas,
Kai žaltvykslių kerai vers iš kojų – negalima eiti,
Klampūs vilktakiai švokš – vienas žingsnis ir reikia pamiršti.
 
Ir nuo meilės mus skirs tik švelnumas, tikslingai dozuotas,
Išsimušęs iš ritmo batelių kaukšėjimas liepą.
Ir receptinių žodžių tik tiek, kad sugrįžtum į protą,
Ir nenoras žinoti, kas lieka, kai nieko nelieka,
 
Kai užsninga akis. Mano žvėrys nubunda suklusę.
Jei atspėtų, kuris prasižiojo, kad lauki – į gerklę.
Aš ateisiu lėtai iš mėnulio nematomos pusės.
Aš ateisiu, girdi...
                       — Tramdomuosius į penktą, sesele!
 
Pelkė

2014-01-07 21:35:04

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): antanas vėjyje

Sukurta: 2014-04-13 10:02:35

beprotiskai -fantastiška, liuks!

Vartotojas (-a): Nijolena

Sukurta: 2014-01-08 21:15:44

Žaviuosi Jūsų kūryba. Be išgyventų, išsopėtų jausmų neišvarva tokie posmai. Kūryba gali būti rankena iš bet kurios palatos. Linkiu stiprybės.
 

Vartotojas (-a): Juozapava

Sukurta: 2014-01-08 17:53:45

Stipru.

Vartotojas (-a): klevas

Sukurta: 2014-01-08 17:00:44

Taip įtemptai eita ir gale - lyg į sieną atsimušiau.
Gal ir man tramdomuosius? Juokauju.
Gera skaityti.

Vartotojas (-a): Soledada

Sukurta: 2014-01-08 15:22:02

Jūsų eilėraštis turi kažką tokio, kas skatina prie jo sugrįžti.

Vartotojas (-a): Medinis jogas

Sukurta: 2014-01-07 22:47:57

iš gegutės lizdo. :)

Vartotojas (-a): Miksas

Sukurta: 2014-01-07 22:46:08

Pagaliau , gėris vėl aplankė mus. Kažkodėl iškart „Diagnozę" prisiminiau gal dėl tramdomųjų.

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2014-01-07 22:32:29

Super. O pabaiga apskritai pritrenkia.