Dar tada, kai gyvenau
Drugelio kokone,
Prisimenu laisvės troškulį.
Naktimis vis norėjosi pamatyti
Ar žvaigždės daugiabriaunės.
Dar tada, virš kokono esant dienai,
Tankėdavo širdies dūžiai,
Ir ritmingai banguodavo
Kraujo kūneliai, plaukdami
Kraujagyslių labirintais.
Žinojau ir laukiau – ateis diena,
Atverdama kelią
Į naują Gyvenimą…
- - -
Po išsilaisvinimo…
Negaliu patikėti
kaip viskas laikina.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Girinukas Mi
Sukurta: 2014-01-10 11:12:44
Pavadinimas ne pagal nurodymus. Įdomi mintis. Filosofinė.
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2014-01-07 21:29:58
Ryškesnė laisvės troškulio idėja, bet yra ir filosofinės durys.
Išvystyta gerai, tik cirkuliuojantis kraujas ir kita naudojama gana dažnai.
Vartotojas (-a): Medinis jogas
Sukurta: 2014-01-07 20:37:06
arba nesupratau sąlygos : privalomas pavadinimas - ne***.?
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2014-01-07 13:36:22
Išmintis kalba po nuostabių, viltingų išgyvenimų... Gerai, taikliai koncentruoja į nenuginčijamą išvadą. Man patiko:)
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2014-01-07 13:00:09
Giliai pjaustai. O kur lyrika? :))))